Pernai Lietuvos oro uostų (LTOU) pasiektas aptarnautų keleivių rekordas (6,6 mln.) – tarpinė stotelė puoselėjant lyderystę Baltijos regione ir toliau vykdant strateginę plėtrą.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uosto valdanti bendrovė šiemet numato įgyvendinti esminius projektus, kurie ateityje leis kokybiškai aptarnauti iki 10 mln. keleivių per metus. Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą autobusų investicijų daugiau nei 58 mln. eurų.
„Šie metai yra laikas, kai žengsime strateginius žingsnius toliau keldami paslaugų kokybę, skaitmenizuodami tam tikrus etapus ir stiprindami šalies oro uostų indėlį į ekonomiką. Didžiausių projektų sąrašas rodo, jog, kol vieni darbai finišuoja, kiti prasideda, o tai yra svarbiausia, nes toliau vyksta infrastruktūros pokyčiams, oro uostai veikia kaip įprasta, be veiklos stabdymų ir pertrūkių. Tai leidžia išlaikyti veiklos pagreitį ir neprarasti, bet auginti konkurencingumą regione“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Skaičiuojos dienos iki naujo terminalo starto
S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad šių metų pradžią vainikuos naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo atidarymas. Kaip tik vykdomi paskutiniai testavimo ir kiti procesai. Vasarį terminalui pradėjus veikti, bendras Vilniaus oro uosto sklypas išaugs trečdaliu (14,4 tūkst. kv. metrų), o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą.
Nuo pat pradžių išvykimo terminalo projekte didelis dėmesys skiriamas ne tik keleivių patogumui, greitam aptarnavimui, bet ir tvarumui. Naujasis pastatas yra A++ energinės klasės, turės „BREEAM“ tarptautinį sertifikatą, o tvari statyba lems geresnius eksploatacinius parametrus. 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo dengia saulės moduliai – pagaminta energija patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
Ruošiantis naujam startui Vilniaus oro uoste praėjusių metų pabaigoje įgyvendinta ir nauja transporto judėjimo bei stovėjimo vietų schema, suteikiama galimybė efektyviai aptarnauti automobilių ir viešojo transporto srautus.
Vilniuje keisis senųjų terminalų veidas
Šiemet bus pradėtas ir Vilniaus oro uosto esamų erdvių konversijos projektas. Numatyta, dviejų terminalų, kurie buvo pastatyti dar 1993 ir 2007 m., pertvarka, turėtų būti atlikta per pusantrų metus – nuo 2025-ųjų vidurio iki 2026 m. pabaigos. Jos metu Vilniaus oro uostas dirbs kaip įprasta.
„Senųjų terminalų išplanavimas nebegali užtikrinti sėkmingos oro uosto plėtros, todėl erdvės autobusas perplanuotos ir pertvarkytos. Tai leis reikšmingai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams užtikrintas daugiau galimybių gauti įvairesnes ir kokybiškas paslaugas“, – sako S. Bartkus.
Viso numatyta, kad pertvarkos bus atliktos maždaug 10 tūkst. kv. metrų ploto erdvėse – sprendimai apims visas erdves ty nuo grindų iki stogo.
Terminalų konversijai šiuo metu ieškomas rangovas – paskelbtas viešasis pirkimas. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti platesnę pažangių technologijų integraciją į kasdienes Vilniaus oro uosto veiklas ir pagerinti senųjų pastatų energiją.
Šiuo metu planuojamuose pertvarkyti terminaluose (T2 ir T3) veikia bendrai išvykstančių keleivių registracijos salė, bagažo patikros ir aviacijos saugumo zonos, išvykimo ir išvykimo vartai bei komercinės patalpos.
Ruuošiamasi naujo atvykimo terminalo statyboms
Taip pat šiuo metu vyksta ir tarptautinės architektūros idėjos konkursas Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo tolesniam projektavimui atrinkti. Galutinius pasiūlymus architektai gali teikti iki 2025 m. kovo pabaigos.
Architektūrinės idėjos konkurso tikslas – sukurti modernių ir efektyvių atvykimo terminalą, kuris leistų ateityje oro uostui sujungtis su būsima „Rail Baltica“ jungtimi, naujai pastatytu išvykimo terminalu bei rekonstruota centrine aikšte.
Naujasis terminalas taip pat turės galimybę aptarnauti augančius keleivių srautus ateityje, sudaryti galimybes geresnei keleivių patirčiai bei veikti modernioms oro uosto technologijoms.
Pajėgumus augins ir Kaunas
pagalvoti, kad baigtas statyti Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas Lietuvos oro uosto išvykimo terminalas suteikė papildomos patirties ir leido tobulinti didelio masto projektų valdymo praktiką. Įgytos pamokos sėkmingai pritaikytos įgyvendinant Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektą, kuris bus baigtas jau šių metų rudens pradžioje.
Išplėstas Kauno oro uosto terminalas autobusų pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. keliaujančiųjų per metus. Čia padidės tiekimo, tiekimo išvykimo erdvės, bus padidintos didesnės technologijos pažanga, o tai reiškia greites procedūras bei patogesnį skrydį laukimą.
Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4,4 tūkst. kv. metrų ir oro uostas gali aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius vienu metu.
Kartu su terminalo statyba Kauno oro uosto 2024 m. pradėtas įgyvendinti ir kitas svarbus projektas – šiaurinio perono plėtros darbai. Projektą planuojama užbaigti 2025 m. vėl. Tuomet Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto.
Atsiras papildomas lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietos. Projektas galimybes Kaune auginti ir techninio atverimo lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione.
Taip pat bus sukurtos sąlygos didinti krovinių gabenimo apimtis – Kauno oro uostas turi strateginę veiklą NATO partnerių logistikos grandinėje.
Plės rizikos pasidalinimo modelio taikymą
S. Bartkus pastebi, kad praėję metai buvo svarbūs ir dėl naujų maršrutų skatinimo. rizikos Pagal maršrutimo modeliu pasirašytos sutartys dar daugiau strategiškai svarbių visai šaliai Vakarų kryptimi ir sustiprino Lietuvos ryšius su ekonominiais, gynybos bei politiniais partneriais.
Pirmą kartą pasidalinimo modelis buvo pritaikytas 2023 m. – tuomet tiesioginiai „LOT Polish Airlines“ skrydžiai sujungė Vilnių ir Londono Sičio oro uostą. Pernai su Latvijos oro bendrove „Air Baltic“ sudaryta sutartis nutiesė oro kelius iš Vilniaus į Lisaboną, Diuseldorfą ir Hamburgą.
„Šiuo analizuojame toliau aviacijos rinkoje ir oro bendrovių padėtis bei planus, kurie atspindi potencialias galimybes ir partnerių galimybes. Esame užsibrėžę skatinti tęsti modelio plėtrą, nes tai yra pagrindinis būdas strategiškai svarbias Lietuvai kryptis“, – teigia LTOU vadovas.
LTOU vadovo teigimu, jau žinai, kad planuojamos naujos reguliarios skrydžių kryptys iš Vilniaus oro uosto į Prahą (Čekija) ir Tiraną (Albaniją), taip pat šiais metais turėtų startuoti ir užsakomieji skrydžiai iš Palangos oro uosto į Turkiją bei Egiptą.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.